Naujienos
Pusryčiai. Ar jie naudingi?
- Paskelbta: 2020 lapkričio 24, antradienis, 07:54
Labai dažnai girdime, kad ne visi rytais pusryčiauja: vieni atsikėlę nesijaučia alkani, kitiems užtenka arbatos puodelio, o dar kiti neįsivaizduoja dienos be sveikų pusryčių. Vis dėlto pusryčiauti ar ne?
Pusryčiauti reikia tam, kad išvengtume įvairių ligų. Tyrimų duomenimis, subalansuoti pusryčiai lemia mažesnį svorį, stiprina imuninę sistemą. O pusryčių nevalgymas siejamas su nutukimu, kuris jau yra susijęs su daugybe kitų ligų, pavyzdžiui, su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrų vėžio formų vystymusi. Be to, žmonės, kurie valgo pusryčius, renkasi sveikesnį maistą. Jų racione daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų, mažiau rafinuotų, riebių produktų, greitojo maisto. Taip pat jie linkę valgyti dažniau, mažesnėmis porcijomis. O kai valgoma dažnai, aktyvėja medžiagų apykaita ir sunaudojama daugiau kalorijų.
Pusryčių nevalgymas neigiamai veikia mokinių sveikatą. Moksliškai įrodyta, kad nepusryčiaujantys moksleiviai yra dirglesni, prasčiau sukoncentruoja dėmesį, o valgantieji tinkamai subalansuotus pusryčius lengviau susikaupia, yra energingesni, geriau susidoroja su intelekto testais ir pasiekia aukštesnių užduočių atlikimo įvertinimų.
Kokie turėtų būti pusryčiai? Mokslininkų duomenimis, pusryčiai turėtų būti gana sotūs. Per pusryčius, kaip ir per kitus valgymus, turėtume gauti tiek angliavandenių, tiek riebalų, tiek baltymų. Kadangi pusryčiai yra visos dienos pagrindas, turime gauti energijos, kurios reikės dirbant, mokantis, taigi reikia angliavandenių. Gerųjų angliavandenių turi grūdai, kruopos, daržovės ir vaisiai. Todėl pirmiausia rekomenduojamos košės, kurias galima pagardinti vaisiais, uogomis, daržovėmis.Taip pat per pusryčius svarbūs ir pieno produktai: pienas, varškė, jogurtas. Per savaitę galima suvalgyti ir du tris virtus kiaušinius arba iš jų pasigaminti omletą su daržovėmis.
Kada turėtume pusryčiauti? Specialistai pusryčius rekomenduoja valgyti praėjus 30-60 min nuo to laiko kai pabundate. Vėlesnis jų valgymas lėtina medžiagų apykaitą. Jeigu ryte valgyti nesinori, tai rodo, kad organizmo natūralus ritmas sutrikęs.
Lapkričio 8-ąją minėjome Europos sveikos mitybos dieną. Pažymint šią dieną gimazijoje vyko fotografijų konkursas „Mano sveika pusryčių lėkštė“. Sveikiname konskurso nugalėtoją - Gustą Paulauską, lfg1 klasės gimnazistą.
VSS Inga Petrauskienė
KODĖL ŽMOGUS SLEPIA SAVO VEIDĄ?
- Paskelbta: 2020 lapkričio 15, sekmadienis, 21:19
Žmogus nėra tik vienaląstė ameba ar keistos išvaizdos primatas. Nėra vienas ir tas pats veidas, turintis vienodą elgesio modelį, pasireiškiantį visose gyvenimo situacijose. Mes visą laiką kintame ir ... tobulėjame. Mums nėra svetimas gėdos ar baimės jausmas, bet lygiai taip pat mes nevengiame būti ir drąsūs, ir protingi.
Keista, bet parodyti savo veidus per Zoom pamokas vengiama. Galima vieną kitą kartą pasiaiškinti, kad „...buvau ne visai pasiruošęs viešai pasirodyti“ ar „...nesusitvarkęs savo kambario“, „...mano kompiuteris neturi kameros", bet tai negali tęstis amžinai. Įsivaizduokime, kad taip bandytų pasiaiškinti visi (tarp jų ir mokytojai). Tikrai nesijaustume pakankamai gerai – atrodytų, kad kalbame ir diskutuojame su žmogumi, kuris yra anapus durų... Nejauku, o ir nesaugu, nes nežinau, ką „anapusinis“ žmogus veikia ar ruošiasi daryti. Tiesiog imkime ir išvakarėse susitvarkykime kambarį, pradėkime laikytis dienotvarkės, o atsikėlę laiku pasiruoškime naujai darbo dienai, susiraskime saugesnę vietą savo namuose, kad netrukdytų namiškiai (ir ypač jaunėliai broliai ar sesės), paprašykime savo tėvų ar artimųjų, kad net ir labai mažuose butuose užtikrintų mokymuisi palankias sąlygas.
Jei žinote, kad jūsų namuose esanti kompiuterinė įranga negali užtikrinti būtinų mokymuisi sąlygų, kreipkitės į klasių vadovus, kuratorius, socialinį pedagogą ar gimnazijos administraciją dėl galimos pagalbos.
Gyvas bendravimas visada geriau už nuotolinį, bet pandeminis laikotarpis mus verčia elgtis kitaip – irgi bendrauti „gyvai“, bet per Zoom, Moodle ar kitas internetines prieigas. Bendraukime, būkime, tarkimės, diskutuokime, nevenkime viešumos net jei tai ir sudaro tam tikrų nepatogumų. Kartais tie „nepatogumai“ padeda mums neapleisti savęs ir savo aplinkos, drausmina ir ... įpareigoja būti žmogumi ir asmenybe. Gerbkime save ir kitus.
Pagarbiai
Jūsų gimnazijos psichologas
Lionius Demjanovas
Tel. pasiteirauti ar pasitarti 865616602
El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
„Mano Kaišiadorys“
- Paskelbta: 2020 lapkričio 11, trečiadienis, 06:26
Pandemijai gerokai sumažinus galimybes keliauti svetur, atsivėrė puiki proga geriau susipažinti su mus supančia aplinka. Siūlome nepamiršti gimtojo miesto, kuris šiais metais mini savo 430 metų jubiliejų ir atvykėlius pasitinka kaip niekada išsipuošęs ir pagražėjęs.
Ta proga bibliotekininkės ir dailės mokytoja Andromeda gimnazijos pirmų klasių mokinius pakvietė į atviruko konkursą „Mano Kaišiadorys“.
Gimnazistai piešė, tapė ir konkursui pateikė 88 atvirukus. Jie eksponuojami gimnazijos bibliotekoje.
Informacijos centro vedėja R.Tadarauskienė
Gimnazijos mokinių prezidentė Elzbieta Fedorinaitė
- Paskelbta: 2020 lapkričio 06, penktadienis, 10:11
Spalio mėnesį išrinkta nauja gimnazijos mokinių prezidentė. Tai Elzbieta Fedorinaitė, kuri gimnazistams atstovaus ir jiems dirbs jau antrą kadenciją. Ji turi naujų idėjų, kaip praskaidrinti ir paįvairinti gimnazistų gyvenimą.
Už Elzbietą balsavo 109 gimnazistai, už Neilę - 91, Roką - 70, Modestą - 55. Visi kandidatai buvo verti prezidento vardo, bet gimnazistų pasirinkimas buvo Elzbieta. Tikimės, prezidentas suburs tvirtą komandą ir sėkmingai atstovaus gimnazistams gimnazijos savivaldoje.
Mokinių savivaldos kuratorė Rita Marozienė
Paskaita „Programuotojas iš arti“
- Paskelbta: 2020 spalio 27, antradienis, 17:26
Spalio 10-25 dienomis visoje Europoje vyksta Kodavimo savaitė. Ta proga spalio 23 dieną IIfg2 klasės ir NŠ programos „Informatikos akademija“ nariai klausėsi paskaitos „Programuotojas iš arti“, kurią skaitė sertifikuotas programinės įrangos inžinierius Karolis Kursevičius (2012 – 2016 metais mokėsi mūsų gimnazijoje). Buvęs mokinys pristatė savo patirtį apie kurtą „Smart office“ sistemą Tieto programoje „Mėnuo su IT“. Savo kalboje ne kartą pabrėžė gero mentoriaus, knygų, komandinio darbo, planavimo, greitos informacijos paieškos, o, svabiausia, noro mokytis svarbą. Tokių dalykų išmoko dirbdamas SEB banke jaunesniuoju programuotoju, tarptautinėje komandoje Swedbank banke programinės įrangos inžinieriumi, altic Amadeus, Luminor banke, Bitėje programuotoju / konsultantu.
Pranešėjas yra susipažinęs su įvairiomis technologijomis: Java, JavaScript, React, Spring. Kalbdamas apie programuotojo darbą išskyrė vidinį ,,nematomos“ sistemos dalies kodavimą su C++, Java, Python ir „matomą“ išorinį programavimą su JavaScript, HTML, CSS. Karolis – „nematomos“ sistemos dalies koduojas. Tad jam komandoje tenka problemų sprendimo ieškojimas, projektavimas, diagramų kūrimas, testavimas ir klaidų ieškojimas, rankinis testavimas, testų kodavimas, dokumentavimas. Buvo pristatyti ir programinės įrangos kūrimo procesai (krioklio (angl. „Waterfall“) ir Agile metodas), paneigti mitai apie programuotojus, akcentuoti programuotojo darbo privalumai: atlyginimas, kolegos, nepriklausomybė, galimybės, iššūkiai, tobulėjimas, bet ir įvardinti keli trūkumai: sėdimas darbas, ilgos darbo valandos.
Dėkojame K. Kursevičiui už įdomią paskaitą ir linkime jam sėkmės startuolyje Craftsoft kuriant greitųjų paskolų platformą.
IT mokytoja Ingrida Kupčiūnienė