Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
ezenklas
Designed by:

Muziejus

Muzika ir teatras (1924-1940)

Be liaudiškos muzikinės tradicijos Kaišiadorių apylinkėse muzikiniam gyvenimui dažniausiai dirigavo bažnyčių vargonininkai. Pavyzdžiui, 1909 m. į Kalvius dirbti ne tik vargoniniu, bet ir skleisti lietuvybės atvyko Petras Mažylis. Čia suburtas choras mokėsi lietuviškų dainų. Kadangi tai nepatiko lietuviškai nemokėjusiam klebonui, teko išsikelti į kaimyninį Kruonį, kur taip pat surinko chorą, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, o vaikus muzikos mokė ir slaptai steigiamose lietuviškose mokyklose. XX a. pradžioje prasidėjus lietuvių atgimimo judėjimui kaimuose išpopuliarėjo vaidinimai, kurie vykdavo dažniausiai kluonuose. 1913 m. vasarą Jatkonių kaimo gyventojo P. Antanavičiaus kluone buvo suvaidinti du spektakliai – „Smuklė“ ir „Neatmezgamas mazgas“. Tais pačiais metais Kiemelių kaime buvo suvaidinta A. Vilkaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Žiūrovai netilpo į patalpą, tiek daug buvo norinčių pamatyti pakyloje savus „aktorius“.

Muzikinis ir vaidybinis gyvenimas ypač suklestėjo 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Dar 1917 m. pakviestas kun. A. Varno į Kaišiadoris atvyko vargonininkas Vladislovas Kaveckas, kuris vedė ne tik Kaišiadorių parapijos, bet ir vidurinės mokyklos chorus. Tuo laiku vien Kaišiadoryse buvo bent keli chorai. Kaišiadorių katedros šv. Cecilijos chore 1930 m. Lietuvos dainų šventėje, vykusioje Kaune, dalyvavo 29 choristai. Kaišiadorių šaulių būrio mišrus choras pasirodydavo įvairių švenčių metu, o maždaug 40 choristų vadovavo J. Kelevičius. Pavyzdžiui, pavyzdžiui, 1925 m. vykusiame J. Naujalio kūrybai skirtame renginyje choras atliko J. Naujalio dainas, o programoje dalyvavo profesionalūs muzikantai iš Kauno ir muzikos mokyklos mokiniai. Aktyvi ir itin aukšto lygio chorinė veikla vyko Kaišiadorių vidurinėje mokykloje (vėliau tapusioje gimnazija). 1924 m. joje chorą turėjo V. Kaveckas, vėliau – mokytojas Taškūnas (maždaug 1926 m. jis pastatė M. Petrausko operetę „Consilium Facultatis“, o 1933 m. kitą M. Petrausko operetę „Kaminkrėtys ir malūnininkas“). 1933–1935 m. progimnazijoje muziką dėstė ir mišrų chorą vedė Bronė Gintalaitė, jos repertuare buvo lietuvių (Č. Sasnausko, J. Naujalio, J. Gruodžio) ir pasaulinės klasikos (pavyzdžiui, Š. Guno) kūryba. 1935–1936 m. mokinių chorui vadovavo žymus kompozitorius ir chorvedys Bronius Budriūnas (kuris vėliau karo metais tapo Vilniaus operos vyr. chormeisteriu), tuo laiku respublikiniame gimnazijų chorų konkurse kaišiadoriečiai užėmė III vietą. Po to gimnazijos chorui vadovavo taip pat garsus chorvedys Mečislovas Leškevičius. Mokytojas suorganizavo ir vokalinį ansamblį, kuris liaudies dainų mokėsi tiesiai iš kaimo senučių, po to pasirodydami įvairiuose koncertuose, o keletą kartų koncertavo netgi radijuje. Šiame ansamblyje dainavo I. Jasiūnaitė, R. Tamulevičiūtė, V. Blažys, vėliau tapę žymiais dainininkais.

Kaišiadorių gimnazistai garsėjo ir savo teatro pastatymais. Pavyzdžiui, 1938 m. mokytojas Rapolas Šaltenis pastatė pjesę „Mažasis karžygys“. Drabužiai, ginklai, šarvai vaidinimui buvo gauti iš Kauno valstybinio teatro (iš šio teatro drabužiai skolinti ir 1939–1940 m. vaidintai B. Sruogos „Baisiosios nakties“ dramai). Dekoracijas kūrė dailininkas Antanas Kučas, taip pat mokytojavęs šioje gimnazijoje.

Kaišiadoriečiai dalyvavo jau pirmojoje Lietuvos dainų šventėje Kaune 1924 m. Vėliau Kaišiadoryse pradėtos organizuoti ir vietinės dainų šventės – 1934 ir 1936 m.

Viena aktyviausių organizacijų, kuri veikė ne tik karinėje, bet ir kultūrinėje srityje buvo šaulių sąjunga. Kaišiadoryse šauliai buvo subūrę mišrų chorą, šokių ratelį, dūdų orkestrą, teatrą. Šaulių teatrui vadovavo kap. Lietuvininkas, o kai vaidindavo Raganauskaitė, salė lūždavo nuo žiūrovų“ – prisimena senieji kaišiadoriečiai. 1939 m. 10 pučiamųjų instrumentų įsigijo ir Žaslių šauliai, kurie koncertuoti viešai pradėjo jau tų pačių metų vasarą. Šiam pučiamųjų orkestrui vadovavo Vitkauskas ir Sinius. Žaslių šauliai taip pat turėjo ir teatro grupę.

Kultūrinius renginius ruošdavo ir ugniagesių komandos. Pavyzdžiui, Žaslių gaisrininkai turėjo dūdų orkestrą, ruošė gegužines, balius, koncertus, spektaklius.

Kaišiadorių stalių amatų mokykloje dirbęs Antanas Škėma (?) rašė pjeses mokyklai ir gimnazijai.

Žiežmariuose veikė žydų styginis orkestras. Orkestre grojo gitara, mandolinomis, būgnais.

RENGINIŲ KALENDORIUS

Lapkritis 2018
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 455 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
1050
Straipsniai
1001
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
8506322
http://1rxpills.com/