Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
ezenklas
Designed by:

Mokykla 1991 - 1997 m.

Tai tautinės mokyklos kūrimosi laikotarpis. Valstybingumo atkūrimas atvėrė naujas, tautos siekius atliepiančias, Lietuvos socialinės, kultūrinės, ekonominės bei politinės raidos perspektyvas.

Mokyklos darbo uždaviniai 1990-1991 mokslo metams:

  1. Demokratizuoti mokomąjį – auklėjamąjį procesą, tobulinant šeimos ir mokyklos ryšius, mokytojų ir moksleivių tarpusavio santykius.
  2. Stiprinti mokyklos materialinę bazę sėkmingam mokyklos veiklos organizavimui.
  3. Teikti pagalbą laisvanoriškumo principu besikuriantiems mokinių judėjimams.

Per mokslo metus posėdžiuose buvo svarstoma mokinių mokymosi rezultatai. Pasak direktoriaus pavaduotojo R.Kriugždos rezultatai prastėja: mažėja gerai besimokančių, daugėja nepatenkinamai besimokančių skaičius.

1991 m. rugpjūčio 30 d. direktorius R.Kubiakas apžvelgė šio laikotarpio mokyklos situaciją, pabrėždamas, kad būtina keisti darbo stilių, nes iškilo nauji uždaviniai. Pereinamasis laikotarpis – iki 2000 metų. Mokytojų laukia didžiulis jų išbandymas – tai kvalifikacija, kuri bus keliama naujoviškai, bus daugiau praktinių įgūdžių.

1991-1992  mokslo metais mokyklos uždaviniai - sudaryti sąlygas aktyviems, humaniškiems pedagogams, mokinių ir jų tėvų santykiams formuotis – ugdyti aktyvią, kūrybiškai ir kritiškai mąstančią asmenybę, sudarant sąlygas individualybėms plėtoti.

Pedagogų tarybos posėdžiuose buvo svarstoma:

  • Humaniškumo ugdymas humanitarinių dalykų pamokose
  • Loginio kritinio ir alternatyvaus mastymo ugdymas visuomeninių ir gamtos mokslų pamokose;
  • Dėl 5 klasės mokinių adaptacijos dalykinėje mokymo sistemoje;
  • Popamokinės veiklos tikslingumas atsižvelgiant į mokyklos ir mokinių poreikius bei interesus
  • Pedagogų, moksleivių ir jų tėvų bendravimo turinys, problemos ir jų sprendimo keliai;
  • Gimtosios kalbos ir matematikos mokėjimų ir įgūdžių ugdymas 2-4 klasėse.

     1992-1993 mokslo metais pagrindinis tikslas - suinteresuoti mokinius mokytis, ugdyti aktyviai savarankišką, kūrybiškai mąstančią asmenybę, siekti glaudžių ryšių tarp mokytojų, mokinių ir tėvų. Pagrindiniai uždaviniai:

  • Mokytojo darbo kokybės gerinimas;
  • Klasės vadovo atsakomybės stiprinimas;
  • Mokyklos ir šeimos santykių tobulinimas.

Pedagogų tarybos posėdžiuose buvo aptarta: klasės vadovo darbas ir ryšiai su tėvais, mokytojo darbas pamokoje ugdant mokinių tvirtas ir gilias žinias, lietuvių kalbos ir literatūros žinių kokybės rezultatų įvertinimas, mąstymo ugdymas tiksliųjų mokslų pamokose.

Netikėtas 1993 m. rugsėjis mokyklai. Jau baigiančios septyniasdešimtuosius gyvavimo metus, pasikeitė mokyklos vadovai. Direktoriumi tapo šios mokyklos mokytojas metodininkas Vytautas Kavaliauskas, pavaduotoja ugdymo reikalams – Loreta Motiekaitienė.

1993-1994 mokslo metais atsirado naujovė – A ir B lygių mokymas, mokyklos savivaldos institucijų kūrimas. Mokykla gyvena savitą, įdomų ir veržlų gyvenimą. Gaivus laisvės vėjas įsiveržė ir į mūsų sielas. Pasijutome laisvesni, savarankiškesni, ūgtelėję. Mokytojų darbas ypatingai nepasikeitė. Bet reikalavimai šiek tiek didesni, galbūt atgaivinama tai, kas buvo primiršta – tai tautos kultūra, tradicijos, dora. Dabar mokykloje yra dėstoma tikyba, dvi pirmosios klasės yra katalikiškos. Pagrindiniai mokyklos principai yra humanizavimas ir demokratizavimas. Kuriami nauji santykiai tarp mokytojų ir mokinių, domimės vakarietiškomis bendravimo formomis, bandome jas taikyti praktikoje. Su 10-12 klasių mokiniais įkūrėme mokinių tarybą, kartu sprendžiame iškilusius klausimus, organizuojame ir aptariame įvairius renginius. Mokinių taryba pradėjo leisti mokyklos laikraštį.

Didžiuojamės mokyklos turistų klubo veikla. Mokytojų entuziastų – B.Girėno, V.Kiuršino, R.Kubiako vadovaujami mokiniai ir mokytojai perėjo Karakumų dykumą, klajojo po taigą, maudės Baikalo ežere, kopė į Tian-Šanio ir Karpatų kalnus, pabuvojo Kryme.

Mokykloje vyksta įvairūs teminiai vakarai, mokinių dailės parodos. Piešti juos moko šios mokyklos auklėtinės Nijolė Kriugždaitė ir Kristina Dzeventlauskienė.

Mokykla turi savo tradicines moksleiviškas šventes: šimtadienis, abiturientų sąskrydis, paskutinio skambučio šventė, naujametinis karnavalas. Jaun keletą metų vyksta smagi užgavėnių šventė.

Tačiau yra ir problemų. Dar labai blogai vyksta mokinių ir mokytojų budėjimas. Labai blankiai praėjo tautinės šventės (sausio 13-oji, vasario 16-oji). Reikėtų bendrų renginių, konkrečių darbų šioms šventėms organizuoti.

1994-ieji metai mokyklai ypač ypatingi. Ji šventė mokyklos įkūrimo 70 – metį. Tai progai sukurtas eilėraštis „Mokykla – tėviškės balsas“. Muzika Z.Venckaus, žodžiai I.Šimkūnaitės.

Mokykla – čia kas rytas suskamba varpelis

Kiek nusineša jis tyro džiaugsmo ir juoko skambaus

Išsiskleidus žiedams, Tu jauniems vėl nurodysi kelią

Liks nebylūs suolai ir parimę prie knygų veidai.

Priedainis:

O į klasę šiandien skubam vėl kaip prieš daugelį metų

Lentoje vėl atgis skaičiai, liesis ilgi sakiniai,

Slinks lazdelė gaubliu, mintyse lėks prabėgusios dienos.

Pasipuošęs šerkšnu vėl šypsosies jaunystei sykiu.

Mokykla, kaip išaugai ir išgražėjai

Po tiek metų skraiste atpažinti tave jau sunku.

Tiek svajonių kasmet, Tu išlydi kiekvieną prieš vėją...

Ačiū taria šimtai, kurie ėjo Tavuoju keliu...

Mokykla, kuo šiandiena Tave padabinti

Jubiliejų šventi, gal todėl taip didingai graži.

Daugel metų kasdien, skamba mums čia sidabro varpelis

O skambėjime tam, o skambėjime tam savo Tėviškės balsą girdi...

Per šį laiką iš mokyklos išėjo 55 abiturientų laidos. Šiuo metu mokykloje mokosi 1048 moksleiviai, dirba 72 pedagogai ir 26 aptarnaujančio personalo darbuotojų. Mokykloje dirba 7 mokytojai metodininkai: I.Pilkienė, J.Bagdonienė, D.Ablingienė, V.Ladienė, I.Alionienė, B.Girėnas ir 7 vyr. mokytojai: G.Marcinkevičienė, A.Adomkevičienė, B.Žitinevičienė, A.Girėnienė, L.Vinevičienė, A.Miliauskaitė, O.Streikauskienė.

Jau penkti metai, kai sugrįžome prie mokymosi klasėse. Išliko tik pagrindiniai kabinetai: fizikos, chemijos, informatikos, geografijos, biologijos, muzikos. Šiuo metu brandinama mintis atgaivinti ir kitų dalykų mokymąsi kabinetuose, nes mūsų mokyklos kryptis – akademinė ir pirmenybė teikiama geram dalykiniam pasiruošimui.

Mūsų mokyklos mokiniai visada užima pirmąsias vietas rajoninėse matematikos, fizikos, chemijos olimpiadose. Po vieną šių atstovų dalyvauja respublikinėse olimpiadose.

Netrūksta ir problemų. Yra mokinių, kurie nenori lankyti mokyklos, išeina iš namų ir nežinia, kur klajoja. Turime ir našlaičių. Gerai, kad yra mielaširdingų žmonių, kurie jiems padeda. Maltos ordinas skyrė pinigų dvidešimties našlaičių maitinimui, sušelpia labdara – avalyne, drabužiais. Mums padeda akcinės bendrovės „Baltija“, „Statyba“, „Caritas“, bažnyčia.

1994 m. mokykla dalyvavo konkurse „Mokytojo iniciatyva“ ir laimėjo atviros Lietuvos fondo premiją.

Mokyklos materialinės sąlygos yra patenkinamos. Dauguma klasių įkurtos bendrabutyje ir tam nepritaikytos. Mokykla perpildyta. Trūksta sporto salės pradinių klasių mokiniams.

1995-1996 mokslo metų pradžioje mokėsi 1080 mokinių, pabaigoje 1076. Dirbo 83 pedagogai, iš jų 8 mokytojai metodininkai, 22 vyr. mokytojai.

Šiais metais atestavosi 15 mokytojų. Mokykloje metus baigė 70 pirmūnų. Iš viso mokykloje yra 118 pirmūnų, tai sudaro 11% visų mokinių. Palikti kurso kartoti pradinėse klasėse 1 mokinys, du dešimtos klasės mokiniai pašalinti iš mokyklos, kaip jos nelankantys. Iš viso praleista 49732 pamokų, nepateisinamų 4531 tai yra vienam mokiniui tenka 46 pamokos.

Ketvirtas klases baigė 75 mokiniai.

Devynias klases baigė 120 devintokų: 5 mokiniams neleista laikyti egzaminų, 6 dėl sveikatos atleisti, 5 nelaikė lietuvių kalbos egzamino, 5 - matematikos egzamino.

Dvyliktą klasę baigė 56 abiturientai. Jie rinkosi egzaminus: 10A ir 9B lygiu anglų kalbą – 37 abiturientai, istoriją – 25, biologiją – 44, chemiją – 5, geografiją – 30, informatiką – 4, matematiką 32A ir 20 B lygiu. Nesirinkta lietuvių kalba žodžiu ir fizikos egzaminai.

8 mokiniai dalyvavo Matulionio vardo matematikos konkurse, 1 iš jų tapo laureatu – M.Balnys (mokytoja J.Bagdonienė). Šios mokytojos paruoštas mokinys skaitė referatą. M.Balnys ir R.Gelombickaitė dalyvavo respublikinėje matematikų olimpiadoje. M.Balnys tapo prizininku. Respublikinėje geografų olimpiadoje dalyvavo X klasės mokinė Lina Lukoševičiūtė (mokytoja A.Tamulevičienė). Fizikų čempionate dalyvavo X klasės mokinys D.Malinauskas. Dešimtokas Mantas Marčiukaitis tapo dainų dainelės rajoninio turo laureatu ir respublikinės dailės olimpiados skirtos „Smilgevičiaus 250 metinių“ laureatu (mokytoja N.Kriugždaitė). XII klasės mokinys M.Bazys dalyvavo jaunųjų biologų respublikinėje olimpiadoje. XI klasės mokinės J.Sakalauskaitė ir D.Tumpytė dalyvavo konkurse „Europa mokykloje“ ir už savo rašinius gavo paskatinamuosius prizus (mokytoja L.Vinevičienė). Jos paruošta kompozicija dailiojo skaitymo konkurse užėmė pirmąją vietą.

Mūsų sportininkai laimėjo rajoninės moksleivių olimpiados, kroso, lendvosios atletikos, šachmatų rungtynėse. II vietas užėmė plaukime, futbole, krepšinyje. Dauguma pradinukų dainuoja chore, kuriam vadovauja mokytojas S.Barzinskas.

Pirmus metus mokykloje mokomasi taikomosios ekonomikos. Mokykloje įkurta UAB „Gintas ir CO“. Kiti pasirenkami dalykai „Liaudies tradicijos mene“, „Etninė kultūra“, „Informatika“, „Psichologija“.

Mokykloje įsikūrė ansamblis „Vakaras“, pagyvinęs visus renginius.

Tradicinei renginiai: Rugsėjo 1-osios šventė, Kalėdinės eglutės šventė, abiturientų laidų susitikimas, Valentino dienos šventimas, vasario 16-osios minėjimas, užgavėnės, šimtadienis, kovo 11-osios minėjimas, šauniausio moksleivio konkursas, paskutinis skambutis. Kiti renginiai: penktų klasių popietė, kalėdinių puokščių paroda, 1-6 klasių moksleivių darbų paroda „Svajonių miestas“, kurią organizavo mokytoja J.Kuliešienė, 1-4 klasių mokiniams „Šviesoforo varžybos“, geografų popietę 5-6 klasių mokiniams vedė mokytojos I.Alionienė ir A.Tamulevičienė, 8-okams popietę suorganizavo mokytoja R.Greičiutė, 6-okams tautinę etnografinę popietę organizavo mokytojos R.Gataveckaitė ir G.Gumbienė.

1996 m. rugsėjo 1 d. keitėsi mokyklos administracija. Mokyklos direktoriumi pradeda dirbti Stanislavas Bernikas, pavaduotojos: Eudenija Eičinaitė, Aldona Bradulskienė, Eugenija Švelnikienė.

1996-1997 mokslo metais sudarytos normalios sąlygos moksleiviams įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Formuojami realinės ir humanitarinės krypties profiliai. Jau 15 metų tęsiamas sustiprintas matematikos mokymas. Parengtos sustiprinto mokymo anglų kalbos, informatikos, lietuvių kalbos programos.

Mokykloje yra 7 (1-5 klasėse) katalikiškos pakraipos klasės.

Įrengta šiuolaikinė mokyklos biblioteka (ALF remiamas projektas). Maksimaliai panaudota materialinė bazė, atkurta kabinetinė sistema.

1996-1997 m.m. buvo įteisintas lietuvių kalbos mokymas S lygiu, tačiau faktiškai „L“ klasės buvo mokomos aukštesniu lygiu. Šiais metais ši spraga ištaisyta – parengta individualioji sustiprinto mokymo programa.

Pereita prie kabinetinės sistemos, pagal finansines galimybes stiprinama kabinetų materialinė bazė. Įrengta sporto salė pradinių klasių korpuse. Palaikomi ryšiai su dvasininkais.

Rengiamasi tapti LIMK (Lietuvos iniciatyvių mokyklų klubo) nariais. 11H klasės mokinys Donatas malinauskas ir direktorius yra šio klubo tarybos nariai.

Parengti mokyklos nuostatai ir darbo tvarkos taisyklės. Plečiasi mokinių komiteto veikla. Išrinkta (3 metų laikotarpiui) mokyklos taryba. Rengiamos pareigybinės instrukcijos, garantuojančios mokyklos geresnį funkcionalumą (įvairių mokyklos darbuotojų grupių sąveiką, tikslesnį pareigų reglamentavimą).

Mokykloje 1996-1997 m.m. pradėtas leisti laikraštis „Rašaluoti pirštai“. Išėjo trys numeriai. Laikraštį žadama leisti toliau.

Kiekvienais metais organizuojamos Tėvų dienos mokykloje, kurių metu tėvai turi galimybę susitikti su dalykų mokytojais, administracija, rodoma video medžiaga iš mokyklos renginių.

Muzika ir teatras (1924-1940)

Be liaudiškos muzikinės tradicijos Kaišiadorių apylinkėse muzikiniam gyvenimui dažniausiai dirigavo bažnyčių vargonininkai. Pavyzdžiui, 1909 m. į Kalvius dirbti ne tik vargoniniu, bet ir skleisti lietuvybės atvyko Petras Mažylis. Čia suburtas choras mokėsi lietuviškų dainų. Kadangi tai nepatiko lietuviškai nemokėjusiam klebonui, teko išsikelti į kaimyninį Kruonį, kur taip pat surinko chorą, užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, o vaikus muzikos mokė ir slaptai steigiamose lietuviškose mokyklose. XX a. pradžioje prasidėjus lietuvių atgimimo judėjimui kaimuose išpopuliarėjo vaidinimai, kurie vykdavo dažniausiai kluonuose. 1913 m. vasarą Jatkonių kaimo gyventojo P. Antanavičiaus kluone buvo suvaidinti du spektakliai – „Smuklė“ ir „Neatmezgamas mazgas“. Tais pačiais metais Kiemelių kaime buvo suvaidinta A. Vilkaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Žiūrovai netilpo į patalpą, tiek daug buvo norinčių pamatyti pakyloje savus „aktorius“.

Muzikinis ir vaidybinis gyvenimas ypač suklestėjo 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Dar 1917 m. pakviestas kun. A. Varno į Kaišiadoris atvyko vargonininkas Vladislovas Kaveckas, kuris vedė ne tik Kaišiadorių parapijos, bet ir vidurinės mokyklos chorus. Tuo laiku vien Kaišiadoryse buvo bent keli chorai. Kaišiadorių katedros šv. Cecilijos chore 1930 m. Lietuvos dainų šventėje, vykusioje Kaune, dalyvavo 29 choristai. Kaišiadorių šaulių būrio mišrus choras pasirodydavo įvairių švenčių metu, o maždaug 40 choristų vadovavo J. Kelevičius. Pavyzdžiui, pavyzdžiui, 1925 m. vykusiame J. Naujalio kūrybai skirtame renginyje choras atliko J. Naujalio dainas, o programoje dalyvavo profesionalūs muzikantai iš Kauno ir muzikos mokyklos mokiniai. Aktyvi ir itin aukšto lygio chorinė veikla vyko Kaišiadorių vidurinėje mokykloje (vėliau tapusioje gimnazija). 1924 m. joje chorą turėjo V. Kaveckas, vėliau – mokytojas Taškūnas (maždaug 1926 m. jis pastatė M. Petrausko operetę „Consilium Facultatis“, o 1933 m. kitą M. Petrausko operetę „Kaminkrėtys ir malūnininkas“). 1933–1935 m. progimnazijoje muziką dėstė ir mišrų chorą vedė Bronė Gintalaitė, jos repertuare buvo lietuvių (Č. Sasnausko, J. Naujalio, J. Gruodžio) ir pasaulinės klasikos (pavyzdžiui, Š. Guno) kūryba. 1935–1936 m. mokinių chorui vadovavo žymus kompozitorius ir chorvedys Bronius Budriūnas (kuris vėliau karo metais tapo Vilniaus operos vyr. chormeisteriu), tuo laiku respublikiniame gimnazijų chorų konkurse kaišiadoriečiai užėmė III vietą. Po to gimnazijos chorui vadovavo taip pat garsus chorvedys Mečislovas Leškevičius. Mokytojas suorganizavo ir vokalinį ansamblį, kuris liaudies dainų mokėsi tiesiai iš kaimo senučių, po to pasirodydami įvairiuose koncertuose, o keletą kartų koncertavo netgi radijuje. Šiame ansamblyje dainavo I. Jasiūnaitė, R. Tamulevičiūtė, V. Blažys, vėliau tapę žymiais dainininkais.

Kaišiadorių gimnazistai garsėjo ir savo teatro pastatymais. Pavyzdžiui, 1938 m. mokytojas Rapolas Šaltenis pastatė pjesę „Mažasis karžygys“. Drabužiai, ginklai, šarvai vaidinimui buvo gauti iš Kauno valstybinio teatro (iš šio teatro drabužiai skolinti ir 1939–1940 m. vaidintai B. Sruogos „Baisiosios nakties“ dramai). Dekoracijas kūrė dailininkas Antanas Kučas, taip pat mokytojavęs šioje gimnazijoje.

Kaišiadoriečiai dalyvavo jau pirmojoje Lietuvos dainų šventėje Kaune 1924 m. Vėliau Kaišiadoryse pradėtos organizuoti ir vietinės dainų šventės – 1934 ir 1936 m.

Viena aktyviausių organizacijų, kuri veikė ne tik karinėje, bet ir kultūrinėje srityje buvo šaulių sąjunga. Kaišiadoryse šauliai buvo subūrę mišrų chorą, šokių ratelį, dūdų orkestrą, teatrą. Šaulių teatrui vadovavo kap. Lietuvininkas, o kai vaidindavo Raganauskaitė, salė lūždavo nuo žiūrovų“ – prisimena senieji kaišiadoriečiai. 1939 m. 10 pučiamųjų instrumentų įsigijo ir Žaslių šauliai, kurie koncertuoti viešai pradėjo jau tų pačių metų vasarą. Šiam pučiamųjų orkestrui vadovavo Vitkauskas ir Sinius. Žaslių šauliai taip pat turėjo ir teatro grupę.

Kultūrinius renginius ruošdavo ir ugniagesių komandos. Pavyzdžiui, Žaslių gaisrininkai turėjo dūdų orkestrą, ruošė gegužines, balius, koncertus, spektaklius.

Kaišiadorių stalių amatų mokykloje dirbęs Antanas Škėma (?) rašė pjeses mokyklai ir gimnazijai.

Žiežmariuose veikė žydų styginis orkestras. Orkestre grojo gitara, mandolinomis, būgnais.

Visuomeninės organizacijos (1921-1937)

XX a. pradžioje visuomeninis gyvenimas daugiausia koncentravosi parapijų rėmuose, propaguojant tikėjimą, tautiškumą, blaivybę, raštingumą. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Kaišiadorių apylinkėse prasidėjo visuomeninio gyvenimo ir organizacijų kūrimosi pakilimas, kuris išlieka ryškiausias per visą mūsų istoriją.

Atsiranda politinių organizacijų skyriai. Daugelyje Kaišiadorių apskrities valsčių didžiausią įtaką įgavo krikščionių demokratų partija. Pavyzdžiui, 1921 m. Kaišiadorių valsčiaus savivaldybėje iš 22 tarybos ir valdybos narių net 17 priklausė krikdemams. Vėliau ėmė stiprėti ir kitų partijų veikla. Nuo 1927 m. tarp jų ėmė dominuoti tautininkai.

Kai kurios organizacijos kūrėsi pagal profesijas. Pavyzdžiui, mokytojai būrėsi dvejose organizacijose. Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininke 1922 m. buvo mokytoja M. Zavistanaitė. 1935 m. įkurta kita švietimiečių organizacija – Lietuvos mokytojų sąjungos Trakų apskrities komitetas, kuriam vadovavo Kaišiadorių gimnazijos direktorius D. Kalvelis. Jis, be to, buvo ir liaudies universiteto dekanu.

Bene gausiausias buvo Lietuvos katalikių moterų draugijos Kaišiadorių skyrius, kuriam vadovavo U. Varnaitė. Pavyzdžiui, vien Kaišiadorių eucharistiniame kongrese 1931 m. dalyvavo virš jų 210 narių. Tame pačiame kongrese dalyvavo ir kitos Kaišiadorių parapijos katalikiškos organizacijos – 200 tretininkų, pavasarininkai, angelaičiai ir t. t. Kaimo katalikiškas jaunimas stojo į pavasarininkų ar anglaičių gretas (pavyzdžiui, 1931 m. Kaišiadorių eucharistiniame kongrese dalyvavo 160 angelaičių ir 180 pavasarininkų vien iš Kaišiadorių parapijos. Miestelių jaunimas dalyvavo ateitininkų veikloje. Pastebėtina, kad visas katalikiškas organizacijas vienijo Katalikų veikimo centrai, kurių skyriai buvo kiekvienoje parapijoje.

Tarp pasauliečių bene aktyviausia buvo šaulių veikla. Kaišiadoryse buvo Lietuvos šaulių sąjungos Trakų rinktinės centras. Rinktinei pradžioje vadovavo Morkūnas, po jo – J. Lozoraitis, J. Rūškys, nuo 1925 iki 1930 m. – leit. R. Sabaliauskas, po jo – kap. J. Balickaitis, kap. P. Ciunis, o nuo 1935 m. – Kaišiadorių karo komendantas pulk. leit. Vladas Žutautas. Rinktinės būriai buvo ne tik kiekviename valsčiuje, bet ir bažnytkaimiuose bei didesniuose kaimuose. 1939 m. šaulių būriai buvo Kaišiadoryse, Darsūniškyje, Gegužinėje, Kruonyje, Žiežmariuose, Žasliuose, Kalviuose, Palomenėje, Paparčiuose, Rumšiškėse, Tarpumiškyje, Krivonyse, Kovaičiuose, Ilgakiemyje, Beištrakiuose... Kaišiadorių apylinkių šaulių ištakos siekė 1919–1920 m., kai vietinių gyventojų sudaryti partizanų būriai gynė savo apylinkes nuo puolančių bolševikų ir lenkų. Šauliai buvo ne tik gerai organizuoti, aktyviai reiškėsi karinio ir ideologinio pasirengimo srityse, taip pat politiniame, sportiniame, kultūriniame gyvenime (turėjo savo sporto komandas, orkestrus, teatrines grupes, chorus...). Į šaulių veiklą įsijungė ir moterys, sudarydamos atskirus moterų šaulių būrius, tačiau jų pasirengimas buvo daugiau susijęs ne su karinėmis treniruotėmis, o medicinine ir kita pagalba. Per dešimtmetį (nuo 1931 m.) šaulių būriai išaugo daugiau negu dvigubai. Pavyzdžiui, Kaišiadoryse nuo 50 iki 121 nario, Žasliuose – nuo 57 iki 142.

Tarp jaunimo organizacijų vieni pirmųjų susikūrė skautai, kurių draugovės jungėsi į Trakų tuntą. 1923 m. Kaišiadorių skautų draugovė pasivadino Mindaugo vardu. Ypač Kaišiadorių skautų veiklą suaktyvino kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas, beveik kasdien išleisdamas jiems įsakymus. Kaišiadoryse įkurta ir antra skautų draugovė, pasivadinusi Trakų pilies vardu. Jie ruošdavo šventes, minėjimus, stovyklas, veikė skautų teatras, muziejus, rinkęs ne tik senienas, bet skautų dirbinius.

1924 m. įkūrus Kaišiadorių vidurinę mokyklą joje susikūrė ateitininkų skyrius. Jau metų pabaigoje mokyklos ateitininkų gretose buvo 50 narių, kuriems vadovavo moksleiviai A. Dudėnas, vėliau – P. Razmukas, F. Dziedulionis, J. Puišys, K. Civanavičius, B. Marmukonis, E. Arbačiauskas ir kt. Ateitininkai turėjo knygynėlį, sporto sekciją, K. Kaveckui pasiūlius įkurtos gamtos mėgėjų ir dainų rinkėjų sekcijos. 1926–1935 m. Kaišiadorių ateitininkai leido savo laikraščius.

Tarp pasaulietinių jaunimo organizacijų aktyvumu pasižymėjo jaunalietuviai. Pirmuoju jų vadovu tapo mokyklų inspektorius I. Karpavičius, o veikloje dalyvavo žymūs to meto Kaišiadorių visuomenės veikėjai – apskrities valdybos nariai Z. Šimašius ir J. Mazūras, vidurinės mokyklos direktorius Butkus, stalių amatų mokyklos direktorius Škėma ir kt.

Kai kurias organizacijas vienijo ne tik ideologiniai motyvai, bet ir bendri praktiniai tikslai. Pavyzdžiui, 1933 m. įkurta Kaišiadorių švietimo draugija, kurios tikslas buvo siekti, kad vidurinė mokykla išaugtų iki gimnazijos. Draugijai priklausė apskrities viršininkas J. Merkys, miškų urėdas P. Malvicas, banko direktorius J. Jakulis ir kiti. Draugijos tikslai išsipildė su kaupu – kasmet po vieną klasę priauganti mokykla 1937 m. mokslo metus pradėjo kaip pilna gimnazija, visoje Lietuvoje pagarsėjusia kaip viena iš aukščiausio lygio visapusiško ugdymo gimnazijų, kurios mokiniai per daugelį dešimtmečių išsaugojo šviesų mokyklos prisiminimą.

Šio stendo rėmuose neįmanoma sutalpinti net trumpiausių aprašymų Vilniaus vadavimo sąjungos, tautininkų partijos, ūkininkų ir kitų verslo sričių organizacijų, ne tik lietuviškų, bet ir gausių žydiškų politinių, švietėjiškų ir sportinių draugijų...

Mokykla 1974 - 1990 m.

1974 m. Kaišiadorių vidurinė mokykla šventė savo darbo penkiasdešimtmetį. Mokykloje mokėsi 1728 mokiniai 1974 - 1975 m.m., dirbo 104 pedagogai. Mokyklą baigė 98 abiturientai. 3 iš jų buvo apdovanoti aukso medaliais (L.Pogoželskaitė, V.Grinkevičiūtė, R.Labūtinaitė). Iki šiol mokyklą baigė 31 medalininkas. Mokyklai vadovavo direktorius L.Ptašinskas. Mokykla dirbo dviem pamainomis. Antroje pamainoje mokėsi II, III, IV, VII klasės. Veikė 9 prailgintos darbo dienos grupės. 1972 metais mokykla pradėjo dirbti kabinetine sistema. VIII-XI kl. mokiniai naudojosi 16 kabinetų. Nemaža tuo laiku mokyklos biblioteka. Jos fonduose buvo sukaupta apie 2000 knygų.

Prie mokyklos veikė 216 vietų bendrabutis, valgykla, bufetas. Mokykloje buvo gydytoja ir stomatologinis kabinetas. Mokykla turėjo ir turi gerą sporto salę, aikštyną, plaukimo baseiną.

Vidurinės mokyklos bazėje veikė sporto mokykla, padėjusi išugdyti ne vieną gerą sportininką. Iki 1974 metų mokyklą baigė 2 sporto meistrai, 2 kandidatai į sporto meistrus, 13 pirmaatskyrininkų.

Veikė daug būrelių, nemažai mokinių mėgstamų dalykų žinias gilino fakultatyviniuose užsiėmimuose, daugelis lankė sportines treniruotes. Mokykloje veikė 3 chorai, 3 šokių kolektyvai, pučiamųjų orkestras, visų mėgstamas vokalinis ansamblis, paįvairinantis visas šventines pramogas. Veikė dramos būrelis. Gyvai vyko mokyklinės šventės: pirmojo ir paskutiniojo skambučio, abėcėlės, pilnametystės. Mokykloje svečiavosi žymūs rašytojai, kompozitoriai.

Iš Kaišiadorių labai lengva nuvykti į Vilnių ar Kauną, todėl mokiniai ir mokytojai dažni svečiai naujuose spektakliuose, įdomiuose koncertuose.

1974-1984 m. Lietuva būdama TSRS sudėtine dalimi turėjo vykdyti suvažiavimų ir plenumų nutarimus. 1975 m. priimtas LTSR liaudies švietimo įstatymas, iš esmės įgyvendintas visuotinis vidurinis jaunimo mokslas. Sustiprinta mokyklų darbinio mokymo ir auklėjimo materialinė bazė. Buvo įkurtas mokyklos bazėje tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas (direktorius Pr.Zaveckas), kuris veikė pradinės mokyklos patalpose. Veikė daug būrelių. Tuo laikotarpiu Lietuvos vyriausybė numatė sutvarkyti bendrojo lavinimo mokslo struktūrą, glaudžiau susieti mokymo ir auklėjimo procesą su gamybiniu darbu, tobulinti užklasinę ir užmokyklinę veiklą. Nuo 1980 m. mokykloje atidaryuta sustiprinta matematikos mokymo klasė, o nuo 1989 m. lietuvių kalbos ir literatūros mokymo klasė.

1984 - 1990 m. vykdant švietimo ministerijos nutarimus 1986 - 1987 m.m. pereita prie 12 metų mokymo. Pradinis mokslas pradedamas nuo 6 metų. 1988 m. pabaigoje paskelbta Tautinės mokyklos koncepcija. Šioje koncepcijoje švietimas suprantamas kaip istoriškai susiformavęs tikslingų veiklos būdų bei organizacinių struktūrų visuma, kurios paskirtis įgyvendinti asmens ir visuomenės ugdymo tikslus. Valstybingumo atkūrimas atvėrė naujas, tautos siekius atliepiančias Lietuvos socialinės, kultūrinės, ekonominės bei politinės raidos perspektyvas. Reformuoto Lietuvos švietimo paskirtis- ne pateisinant įteisinti susiformavusias socialines bei ideologines struktūras, bet duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei. Reformuoto ugdymo pagrindinis tikslas- savaranki ir kūrybinga, maksimaliai jau mokykloje savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė. Reformuota mokykla turėtų padėti asmeniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti ugdytinio kultūrinę savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne vien gimtosios kultūros vartotojas, bet ir jos kūrėjas, atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą. Mokykla iškėlė reikalavimą glaudžiau bendradarbiauti su šeima ir visuomene. Reformuotos mokyklos ugdomas asmuo turės būti subrendęs ir įsipareigojęs naujam krašto istorinės raidos laikotarpiui, sąmoningas, savarankiškai apsisprendžiantis, socialiai veiklus, savo pasaulėžiūrą grindžiantis tautos ir bendrosiomis žmogaus vertybėmis, gebantis kompetentingai ir atsakingai dalyvauti demokratinės visuomenės bei valstybės kūrime ir plėtotėje. Mokykla paskelbta mokymo centru. Mokymo programos keičiasi. Į mokyklą grįžta dorinis ugdymas - etikos ir tikybos pamokos. Mokykla perėjo prie 5 darbo dienų per savaitę. Sumažėjo mokinių klasėse iki 24. Kiekviena klasė turėjo savo kabinetą, o mokinys - savo darbo vietą.


Mokykla 1964 - 1973 m.

Iki 1962 - 1963 m.m. visos septynmetės mokyklos pertvarkytos į aštuonmetes. Įvestas visuotinis aštuonmetis mokslas. Baigusieji aštuonmetę mokyklą mokiniai galėjo tęsti vidurinį mokslą pilnose bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų IX - XI klasėse. Individualiems mokinių interesams ir sugebėjimams vystyti greta privalomųjų dalykų įvesti fakultatyviniai užsiėmimai pagal mokinių pasirinkimą. 1966 m. pradedama pereiti prie visuotinio vidurinio mokymo, o 1972 m. birželio mėnesį priimtas nutarimas “Dėl visuotinio vidurinio mokslo jaunimui galutinio įvedimo ir tolesnio bendrojo lavinimo mokyklos vystymo”. Pradėtos ruošti naujos visų mokymo dalykų programos, kurios buvo įvestos 1975 metais. 1971 m. įvestas 3 klasių (vietoj 4) pradžios mokslas.

RENGINIŲ KALENDORIUS

Liepa 2018
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 372 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
1011
Straipsniai
974
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
7211999
http://1rxpills.com/