Renginiai
Sausio 13-oji
- Paskelbta: ketvirtadienis, 23 birželio 2011
Visai neseniai paminėjome Sausio 13-ąją, o ne už kalnų ir Vasario 16-oji, tuoj po to Kovo 11-osios minėjimas. Kartais susimąstau, kodėl mūsų tautai ribinės valandos atėjo būtent tokiu laiku, kurį dabarties psichologai vadina „vienišumo mėnesiais“. O Jūs ar susimąstote? Bet turbūt ne tai yra svarbiausia.
Taigi. Ar kada nors pagalvojote, ką reiškia civilizuotame pasaulyje keliolika mirčių po tankais? Ar susimąstote, kaip iš tiesų atrodo rūkančio kareivio stumdoma pagyvenusi lietuvė, kuri labai panaši į tavo močiutę. O gal ne tik panaši? Ir šimtąjį kartą keikdamas Lietuvą, lyg skęstantį laivą, iš kurio reikia tučtuojau sprukti, pagalvoji, kokia įtampa tvyro ore, kai tuo pat metu daugiau nei trys milijonai žmonių šalia jaučia baimę, nerimą ir siaubą.
Tokias mintis man sukėlė mūsų gimnazistiška Sausio 13-osios šventė, kuomet iš bendros laužo ugnies mažos liepsnelės keliavo į mokyklą, kuomet visi tyloje pagerbėme kiekvieną žuvusį lygiai prieš 20 metų. Kuomet klausėmės tikrų pasakojimų ar stebėjome vaizdus, kurie ne vienam atvėpino žandikaulį iš nuostabos. Ir tada pajunti, kaip svarbu tai suprasti, kad vėliau galėtum džiaugtis, jog tavo tėvams, seneliams ir kaimynams pavyko. Pavyko ap(si)ginti.
Džiaugėmės taip pat visi kartu. Pro tamsoje vis dar rusenantį laužą skubėjome į mokytojo Č.Kriščiūno organizuotą liaudies šokių vakaronę. Ir, žinot, aš labai džiaugiuosi, jog šventėme taip lietuviškai, autentiškai. Svarbu tik nepamiršti, dėl ko švenčiame. Sveikinu, lietuviai, su apginta Laisve!
Deimantė Bazytė, 4sv1