Verta perskaityti
„Susitikę dykumoje“
- Paskelbta: 2022 gegužės 03, antradienis, 10:47
Susitikę dykumoje: tikra istorija/ Helle Amin.- Vilnius: Alma littera, 2021.- 270 p.
„Helės Amin istorija turėtų skambėti tarsi pavojaus varpas, nes vaikų, neteisėtai išvežamų į islamiškas valstybes, tokias kaip Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, vis daugėja." Sunday Times
Helė Amin (Helle Amin) gimė 1964 m. Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ten 1990 m. ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Gyvenimas su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje atrodė tobulas. Tačiau vieną 2002-ųjų dieną idilė suyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.
Grįžusi iš prekybos centro, ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus. Ši Helės Amin kelionė prilygo žygdarbiui – svetimoje, vyrų dominuojamoje visuomenėje ji išdrįso pareikalauti teisingumo ir stoti į kovą už motinos teisę auginti savo vaikus. Moters kova buvo kupina dramatiškų įvykių ir pavojų. Kitos motinos gal būtų pasidavusios, bet tik ne Helė. Jos pačios žodžiais tariant, „dėl savo vaikų būčiau basa perėjusi dykumą".
Jei kas nori skaityti...
- Paskelbta: 2022 balandžio 29, penktadienis, 09:09
Ištremtos: romanas/Christina Baker Kline.- Vilnius: Alma littera, 2021.- 336 p.
Ambicingas ir daug jausmų sukeliantis romanas apie trijų moterų gyvenimus Australijoje XIX a., jų sunkumus siekiant išsigelbėti, išeiti į laisvę ir įsitvirtinti naujoje visuomenėje.
XIX a. pradžioje Londone jauna naivi guvernantė Evangelina, suviliota šeimininkų sūnaus, būdama nėščia apkaltinama vagyste ir pasodinama į plačiai pagarsėjusį Niugeito kalėjimą. Po kelių mėnesių mergina išgirsta nuosprendį: ji bus išgabenta į Van Dimeno žemę Australijoje, kur tremiami nuteistieji. Nors mergina ir nenutuokia, kas jos laukia, žino viena: jos kūdikis gims kelionėje.
Laive Evangelina susidraugauja su jauna žolininke Heizele, nuteista ištremti septyneriems metams už tai, kad mamos verčiama pavogė sidabrinį šaukštą. Jos net nenumano, kaip ateityje susipins jų likimai.
Tuo metu, kai kalinių laivas atplaukė į Van Dimeno žemę, daugybė aborigenų jau buvo prievarta perkelti į kitas, atšiaurias, nederlingas vietas, o jų gimtosiose žemėse karaliavo baltieji kolonizatoriai. Vietinę mergaitę našlaitę Matiną Van Dimeno žemės gubernatorius su žmona atsigabena į savo rezidenciją iš smalsumo, pasižiūrėti, ar įmanoma civilizuoti „laukinius".
Likę gyvi: romanas/Jana Vagner.- Vilnius: Alma littera, 2021.- 312 p.
Vienuolika maskviečių – aštuoni suaugusieji ir trys vaikai. Jie nė už ką nebūtų sutikę atsidurti vienoje draugijoje. Tačiau miestą ir visą šalį apėmusi epidemija juos privertė drauge įveikti mirtinai pavojingą kelionę per visą Rusiją – iki pat Karelijos. Pasiekusi nuo likusio pasaulio atskirtą salą Vongo ežere, ši likimo negailestingai suvesta grupelė žmonių mėgins išgyventi.
Šis romanas netelpa į vieno žanro rėmus – tai ir išlikimo istorija, ir sukrečianti psichologinė drama. Žmogiškumo išbandymas čia tenka paprastiems žmonėms – jų vietoje nesunku įsivaizduoti bet kurį iš mūsų. Jaunos autorės Janos Vagner romanai sulaukė didelio pasisekimo Rusijoje ir užsienyje, buvo nominuoti kelioms literatūrinėms premijoms.
Bibliotekininkės
Bibliotekos lentynoje – neapolietiška saga
- Paskelbta: 2022 balandžio 15, penktadienis, 08:39
Naujoji pavardė: Neapolietiška saga/ Elena Ferrante.- Vilnius: Alma littera, 2020.- 456 p.
Dvi draugės. Du likimai. Ir aistromis verdantis Neapolis.
Lila ir Elena, jau šešiolikmetės, atsiduria aklagatvyje. Lila ką tik ištekėjo, tačiau perėmusi vyro pavardę pasijuto praradusi save. Elena, draskoma noro neatsilikti nuo draugės ir išsiveržti iš kvartalo, kuriame vis labiau nepritampa, toliau pavyzdingai mokosi.
„Naujoji pavardė“ – antras „Neapolietiškos sagos“ ciklo romanas, vedantis skaitytoją per jausmų ir dramų kupiną dviejų merginų jaunystę. Draugės nuolat varžosi, atitolsta, vėl suartėja. Prieš skaitytoją atsiveria sodriais potėpiais nutapytas karščiu ir pietietišku temperamentu alsuojančio Neapolio paveikslas.
Romanas įtraukia skaitytoją ir nebepaleidžia iki paskutinio sakinio. Lila ir Elena – tokios panašios, ir tokios skirtingos – žengia meilės ir neapykantos keliais, atveria tarpusavio priklausomybę ir troškimą įsitvirtinti, viena nuolankiai prisitaikydama, kita – su atkakliu ryžtu bandydama suimti likimą į savo rankas.
Elena Ferrante įrodo, kad literatūra – puikus vaistas nuo dabarties ligų, ji gydo sielą, veikia tarsi priešnuodis nuo alinančių pastangų atpažinti save vis atgrasesniame šiuolaikiniame pasaulyje.
Nuostabioji draugė: Neapolietiška saga/ Elena Ferrante.- Vilnius: Alma litera, 2020.- 434 p.
Geriausios draugės Elena ir Lila gyvena XX a. vidurio Italijoje, skurdžiame Neapolio priemiesčio kvartale. Augant ir bręstant joms tenka kovoti dėl išsilavinimo, padėties visuomenėje ir elementarios žmogiškos pagarbos. Mergaitės nuolat varžosi ir konkuruoja, susidraugauja ir vėl nutolsta, bet ta kova neužgožia stipraus tarpusavio ryšio, ypač palaikančio jas sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.
Elena Ferrante nagrinėja sudėtingą dviejų paauglių mergaičių, vėliau – moterų ryšio prigimtį, stebi, kaip pamažu formuojasi jų asmenybės, kaip jos viena kitą veikia, perteikia gerus ir blogus jausmus, puoselėjamus per ilgus tvirtos draugystės dešimtmečius. Tuo pačiu metu autorė pasakoja apie daugiau nei penkiasdešimt metų trukusius pokyčius kvartale, Neapolyje ir visoje Italijoje. Istorinių permainų fone fiksuojami ir didžiuliai virsmai, kuriuos per tą laiką patiria dvi draugės ir jų santykiai.
„Nuostabioji draugė“ – knyga, kurią skaitant norisi, kad ji niekada nesibaigtų.
Ji užhipnotizuoja, įtraukia į pietietiškų aistrų, įniršio kupiną Elenos Ferrante gimtojo Neapolio kvartalo pasaulėlį, įvelia į painius, bet glaudžiai susijusius veikėjų santykius, užkrečia tikra neapolietiška dvasia. Knygoje išsamiai pasakojama apie Lilos ir Elenos vaikystę ir paauglystę, o galiausiai skaitytojas paliekamas ant naujų pokyčių, iš esmės sujauksiančių jų gyvenimus, slenksčio. Mergaičių istorija toliau plėtojama kitose sagos dalyse, aprašoma jųdviejų jaunystė, branda ir artėjanti senatvė. Tikrai norėsite, kad ši istorija niekada nesibaigtų...
Gero skaitymo!
Kuždesių fontanas
- Paskelbta: 2022 kovo 15, antradienis, 08:48
Sepetys R. Kuždesių fontanas.- Vilnius: Alma litera, 2021.- 505 p.
Lietuvio ir amerikietės dukra Ruta Sepetys (g. 1967 m.) pasaulyje išgarsėjo istoriniu romanu „Tarp pilkų debesų“. Knyga, pasakojanti apie lietuvių tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais, tapo pasauliniu bestseleriu ir buvo įtraukta į mokykloms rekomenduotinos literatūros sąrašą. „Kuždesių fontanas“ yra naujausia, ketvirtoji autorės knyga.
1957-ųjų Ispanija. Generolo Fransisko Franko valdoma šalis, atsigavusi nuo karo baisumų, vis labiau traukia užsieniečius, ieškančius saulės, vyno ir pramogų. Tačiau patys ispanai tarsi apsigaubę tylos skraiste – jie turi savo nuomonę apie diktatorišką Franko režimą, kurią kruopščiai slepia ne tik nuo atvykėlių, bet kartais ir nuo kaimynų.
Aštuoniolikmetis Danielius Meitsonas – turtingo naftos magnato sūnus – su tėvais atvyksta į Madridą, tikėdamasis pažinti šalį, iš kurios kilusi jo motina. Jaunas, išvaizdus vaikinas, nuolat spragsintis fotoaparatu, iš karto patraukia viešbučio darbuotojos Anos dėmesį. Jai Danielius atrodo tarsi iš kito pasaulio.
Bendraudamas su Ana ir fiksuodamas Ispanijos kasdienybę fotojuostelėje, Danielius pamažu suvokia, kad turistams rodomas šalies portretas toli gražu neatspindi tikrojo šalies veido ir po sunkia tyla besislepiančios grėsmingos realybės.
Naujausioje knygoje R. Šepetys pasakoja skaudžią istoriją, besislepiančią tarp tamsių istorijos puslapių. Tikrais įvykiais grįstam romanui papildomo svorio suteikia dokumentiniai intarpai: ištraukos iš spaudos, istorinės nuotraukos bei autentiškos žinomų to meto žmonių citatos.
Autorė pasakoja jaudinančią istoriją, kurios poveikis dar didesnis dėl to, kad knyga yra apie menkiau žinomą istorinį laikotarpį. Užburiantis ir akis atveriantis istorinis romanas.
Informacijos centras-biblioteka
Naujienos bibliotekos lentynose
- Paskelbta: 2022 kovo 10, ketvirtadienis, 08:54
Ben E. Du broliai.- Vilnius: Alma litera, 2020.- 495p.
Autorių Ben Elton daugelis įpratę matyti komiko amplua. Arba žavėtis jo scenarijais. Tačiau rašytojas pagaliau subrendo papasakoti istoriją, kurią širdyje nešiojosi daugybę metų. Romanas „Du broliai“ – įkvėptas tikros autoriaus artimųjų patirties.
Pagrindiniai knygos veikėjai – broliai Paulius ir Otas – dvyniai. Du sūnūs vienodai auginami ir vienodai mylimi. Beveik vienodi. Išskyrus vieną skirtumą. Skirtumą, kuris nesvarbus jų tėvams, tačiau toks reikšmingas, kad gali tapti mirties ar gyvybės klausimu. Vienas brolis žydas, o kitas – grynakraujis arijas.
1920-tais metais Berlyno ligoninėje tuo pačiu metu gimdė dvi moterys. Vienai jų gimė du berniukai, deja, vienas iš karto mirė. Kitos moteris naujagimis liko be motinos. Pirmoji šeima ilgai nevejojusi priėmė sprendimą ir namo grįžo su dviem vaikais. Tą pačią dieną Miunchene buvo sukurta partija, kuri netrukus vieną brolį išaukštins, o kitą bandys sunaikinti kartu su milijonais nekaltų žmonių.
Augantys broliai laiką leidžia nerūpestingai. Kaip ir visi jaunuoliai. Jie užmezga draugystes, išgyvena pirmąsias meiles bei kitas paaugliškas dramas. Deja, į valdžią ateina Hitleris, o Paulius ir Otas – žydai. Bent jau vienas iš jų. Keičiantis politinei santvarkai kilmė tampa nepaprastai svarbi ir broliai priversti priimti sprendimus, kurie turės siaubingų pasekmių.
Romane „Du broliai“ autorius pamažu kuria baisaus teroro ir grėsmės nuojautą, kurią žydai išgyveno nuolat, o diena iš dienos iš jų buvo atimama viskas, kas svarbu.
Knygos siužetas nukelia į prieškario Vokietiją, veda per Antrojo Pasaulinio karo dienas iki pokario Londono. Linksma gaida ir viltimi pradėtas pasakojimas mainosi ir transformuojasi į kraupų sugriautų likimų liudijimą. Ben Elton talentas nekelia abejonių. Autorius privers stebėtis, verkti ir juoktis. Romanas – galinga istorijos pamoka, kuri, tikėkimės, niekada nepasikartos. „Du broliai“ nustebino kritikus dėl autoriui nebūdingo rimtumo ir pasirinktos temos, tačiau knyga tapo tarptautiniu bestseleriu ir sulaukė palankių skaitytojų atsiliepimų.
Ben Elton (g. 1959 m.) – komikas, scenaristas, rašytojas, daugeliui žinomas dėl savo sukurto miuziklo „We Will Rock You“.
Golabek M., Cohen L. Pianistė iš Vienos: tikra istorija apie viltį ir išgyvenimą antrojo pasaulinio karo metu.- Vilnius: Alma litera, 2021.- 202 p.
Ji žinojo, kad kai tik atsisės prie pianino, pasaulis ir visi rūpesčiai išnyks.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse daugybė Europos žydų šeimų troško įsodinti savo atžalas į specialų „Vaikų traukinį“, vežantį į Angliją, ir taip apsaugoti nuo vis didėjančios nacių keliamos grėsmės.
Keturiolikmetės Lizos Juros tėvai priėmė sunkų sprendimą – iš trijų dukterų pirmąją išsiųsti būtent ją, itin talentingą pianistę. Tikėjo, kad muzika jai neleis palūžti ir vėliau ji galės padėti šalyje įsikurti savo seserims. Nors svetimame krašte Lizos Juros laukė daugybė išbandymų, kasdienis nerimas dėl artimųjų, likusių Vienoje, ir sunkūs darbai, ji nepamiršo tėvams duoto pažado ir neapleido svajonės vieną dieną groti didžiausiose pasaulio muzikos salėse. Mergina tapo pavyzdžiu daugeliui savo likimo brolių ir sesių.
Tai tikras, jautrus ir įkvepiantis pasakojimas apie jaunos moters drąsą, stiprią valią, gebėjimą išgyventi juodžiausiu laikotarpiu ir žmogaus dvasią pakeliančios muzikos jėgą.
Remdamasi savo motinos Lizos Juros atsiminimais, knygą su pagalbininkais užrašė jos dukra Mona Golabek.
Knygos pabaigoje rasite interviu su Lizos Juros dukra Mona Golabek bei klausimų diskusijoms ar savarankišiems apmąstymams.
Mona Golabek – garsi amerikičių pianistė. Lee Cohen – amerikiečių žurnalistė, pjesių kūrėja ir poetė.
Bibliotekininkės