Verta perskaityti

Kviečiame skaityti

Paskelbta: ketvirtadienis, 05 sausio 2023

Nė vieno kito monarcho viešpatavimas taip neformavo pasaulio, kuriame lig šiol gyvename. Gyvenimo pabaigoje ji valdė daugiau nei ketvirtį pasaulio gyventojų.

„Karalienė Viktorija" – tai vienos garsiausių visų laikų karalienių portretas. Bandymas suprasti ir parodyti, kas iš tiesų buvo ši moteris. Nedidukė sena dama, išvaizda primenanti bulvę, visada vilkėjusi juodais drabužiais? Ar aistringa jauna princesė, romantiška mergina, mėgusi šokti? Galiausiai mums prieš akis iškyla du įvaizdžiai, dvi visai nesusijusios Viktorijos. Kaip šokanti princesė virto gedinčia senute? O juk buvo ir trečioji Viktorija – nepaprastai sėkmingai valdžiusi karalienė. Epochoje, kurioje žmonėms buvo itin neįprasta soste regėti moterį, ji rado būdą tapti visų gerbiama ir mylima, net garbinama valdove.

Tačiau ji buvo ne tik karalienė, bet ir dukra, žmona, motina ir našlė. Ir kiekvieną kartą iš jos buvo tikimasi, kad atlikdama šiuos savo gyvenimo vaidmenis ji elgsis taip, kaip iš moters reikalavo visuomenė. Ir ji elgėsi nepaprastai konservatyviai. Bet pažiūrėjus įdėmiau akivaizdu, jog ji buvo reformatorė, pakeitusi ne tik monarchiją, bet ir moters padėtį visuomenėje.

Knygoje karalienės portretas atskleidžiamas 24 svarbiausių jos gyvenimo dienų scenomis; remiamasi ne tik istoriniais šaltiniais, bet ir jos asmeniniais laiškais bei dienoraščiais. Mes regime Viktoriją iš arti, kaip žmogų su savo baimėmis, džiaugsmais ir nusivylimais – ir kaip valdovę, kuri visą gyvenimą buvo stebima įdėmiau nei bet kuris kitas žmogus pasaulyje. Ir pati tą puikiai žinojo.

Pulitzerio premijos laimėtojo Roberto K. Massie istorinis pasakojimas „Jakaterina Didžioji“ nukelia į XVIII amžių. Smulkių vokiečių aristokratų šeimoje auganti kunigaikštytė Sofija, būdama vos keturiolikos, apsukrios motinos išsiunčiama į Rusiją, kad ištekėtų už Karlo Peterio Ulricho (būsimojo Rusijos imperatoriaus Petro III). Sofija tampa stačiatike Jekaterina, o amžininkai ir istorikai vėliau papildo šį vardą – prideda Jekaterinos Didžiosios epitetą.

Imperatoriaus Petro III valdymas tetrunka pusmetį – besikeičiančiu užsienio politikos kursu ir reformomis nepatenkinta gvardija bei diduomenė jį įkalina, priverčia atsisakyti sosto ir valdove paskelbia jo žmoną Jekateriną II. Per šį perversmą ji parodo ryžtą ir drąsą, o vos įžengusi į sostą – tolerantiškumą, gebėjimą atleisti, politinę moralę, grįstą racionalumu ir praktiškumu.

Kas buvo ši moteris ir ką per 34 valdymo metus ji davė Rusijai, Europai ir pasauliui? Kokios asmeninės savybės ar istorinės aplinkybės lėmė, kad ji laikoma viena įtakingiausių moterų valdovių, o Rusijos istorijoje jos laimėjimai ir gebėjimai lyginami su kitu didžiu imperatoriumi – Petru Didžiuoju?

Smalsi, protinga, įžvalgi, valdinga Šviečiamojo amžiaus imperatorė, suvokianti, kad tamsią ir provincialią Rusiją kilstelėti aukštyn galėtų vakarietiška kultūra. Kartu ji moteris – ieškanti meilės, intymios vyriškos draugijos.

Šiai knygai apie nepaprastą asmenybę būdingas istorinis tikslumas ir išsamus to meto įvykių išmanymas, meistriškas stilius, gebėjimas griauti mitus ir surasti bei parodyti žmogiškąją dramą.

Bibliotekininkės