Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
Designed by:

Verta perskaityti

Rekomenduoju perskaityti

1010Kažkas pasakė: „Gyvenimas per trumpas, kad skaitytume blogas knygas“. Kas yra gera knyga –diskutuotinas dalykas. Pamenu, kai buvau studentė, visi stengėsi gauti ir perskaityti Hermano Hesės knygą „Stiklo karoliukų žaidimas“. Knyga keliavo iš rankų į rankas, ir, kai pagaliau pasiekė mane, perskaičiusi apie šimtą puslapių, neįstengiau jos pabaigti ir padėjau į šalį – gal buvau nenusiteikusi, gal nesubrendusi, gal dabar skaityčiau kitaip... Bet kita Hermano Hesės knyga „Stepių vilkas“ patiko žymiai labiau. Taigi galima ginčytis, kokias knygas reikėtų skaityti, kokias ne, tik ar verta?

Dabar yra gausybė knygų kiekvienam skoniui – gali pasirinkti ir skaityti pagal nuotaiką ar poreikį. Aš manau, kad gera knyga yra ta, kuri palieka įspūdį ilgam, norisi paimti ją dar ir dar, taigi esi jai skyręs vietą savo knygų lentynoje.

Jack Fairweather knyga „Savanoris“ – tikra istorija apie lenkų karininką Witoldą Pileckį, kuris buvo savo šalies patriotas, bet, ironiška ir paradoksalu, buvo nužudytas savo tėvynainių. “Neįtikėtina!“ – vienu žodžiu pakomentavo britų dienraštis The Times“. Iš tikrųjų, neįtikėtina, pusamžis vyras, lenkų pasipriešinimo kovotojas suklastoja dokumentus ir, palikęs jauną žmoną ir vaikus, savo noru patenka į Aušvicą, kad galėtų informuoti pogrindį apie tai, kas nutiko anksčiau į šią koncentracijos stovyklą patekusiems tautiečiams. Tai ką jis pamato, neįsivaizduojamai žiauru. Kiekviena diena, kiekvienas žingsnis – rizika būti išjuoktam, pažemintam, niekingai nužudytam...

Vis dėlto šis sumanus ir nepaprastai drąsus žmogus, susidūręs su sunkumais, nebėga, nuolat siunčia koduotus pranešimus saviems, laisvėje gyvenantiems pasipriešinimo dalyviams ir sąjungininkams užsienyje. Veltui, tiesa – per daug žiauri, kad patikėtų. Karui artėjant į pabaigą, pagaliau visi supranta, kad tironams nėra ribų. Witoldas, išgyvenęs stovykloje trejus metus, kruopščiai suplanuoja pabėgimą ir su keliais ištikimais žmonėmis, ištrūksta iš stovyklos, asmeniškai nusprendęs atskleisti nacių žiaurumus.

Ironiška ir tragiška, kad likimas susiklosto taip, kad, atėjus sovietams, lenkai kolaborantai apkaltina Witoldą nebūtais dalykais, tame tarpe ir bendradarbiavimu su naciais(!). Kalėjime Witoldas žiauriai ir ilgai kankinamas ir, kai pagaliau įvyksta teismo procesas ir per pertrauką trumpam leidžiama pasimatyti su žmona, jai ištaria: “Aušvicas palyginus su tuo – tik žaidimas“. Paskutiniajame teisme ištarti žodžiai buvo:

“Aš esu Lenkijos karininkas ir vykdžiau Lenkijos respublikos kariuomenės vadų įsakymus. Stengiausi gyventi taip, kad paskutinę valandą jausčiau ne baimę, o laimę. Dabar žinau, kad buvo verta.“

Mintimis kartais sugrįžtu prie šio unikalaus žmogaus gyvenimo ir pagalvoju, kaip stipriai jis turėjo mylėti savo šalį ir kaip besąlygiškai pasiaukojo. Kuris iš mūsų galėtų pasiryžti tokiam žygdarbiui, o ne tik pamojuoti trispalve mitinge ar šventėje? Paskaitykit, priverčia apie tai pamąstyti.

 

 

Anglų kalbos mokytoja Dainora Melinskienė

 

 

P.S. Knygos autorius – britas, tačiau knyga, mano manymu, puikiai išversta į lietuvių kalbą ir, nepaisant dramatiškos temos, lengvai skaitoma.

 

 

 

RENGINIŲ KALENDORIUS

Balandis 2022
Pr A T K P Š S
3
8
9
10
11
13
14
15
16
17
18
24
25
27
28
29
30

Prisijungti

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 201 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
28
Straipsniai
1317
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
5310777
http://1rxpills.com/