Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti 2022-ieji

Paskelbta: 2022 sausio 06, ketvirtadienis, 10:52

„Ievos Simonaitytės metais“, nes 2022 m. sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė. Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą.

Būtina įvairiapusiai įprasminti socialines, kultūros naujoves, pralenkusias garsios asmenybės idėjas, pažymėti Ievos Simonaitytės darbų svarbą ir reikšmę.

„Lietuvos universitetų metais“, nes 1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje. Gerai matomas visų Lietuvos universitetų indėlis į valstybingumo stiprinimą, šalies ūkio kūrimą, kultūros plėtotę, nacionalinės savasties supratimą ir visuomenės švietimą.

Siekiama sutelkti valdžios institucijas ir visuomenę puoselėti svarbiausią šiuolaikinės valstybės prioritetą – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.

„Lietuvos Katalikų bažnyčios Kronikos“ metais“, nes „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d., minės leidybos 50-metį.

Šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ svarba yra reikšminga lietuvių tautai ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimui. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų ir jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais“, nes 2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Monsinjoro veikla darė labai svarbią įtaką valstybės raidai, jo asmenybė liudija žmogaus dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai ir jos žmonėms. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimas yra atjautos ir žmogiškumo simbolis bei tiltas, jungiantis skirtingus pasaulius.

„Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais“, nes 2022 metais sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją. 1922 metais Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui.

1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos piliečių priimtame 1992 m. spalio 25 d. referendume.

„Sūduvos metais“, nes Sūduvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Klaudijaus Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“, aprašant baltų gentis prie Baltijos jūros įvardyti sūduviai, galindai, sėliai ir kiti.

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 metais bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Pažymėtina Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais.

„Jono Meko metais“, nes 2022 m. gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas.

Jono Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai. Nepamirštamas Jono Meko įkurto vieno didžiausių pasaulyje avangardinio filmo archyvų reikšmingumas. Neabejojama, kad menininko Jono Meko avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

„Lietuvos karaimų metais“, nes 2022 metais sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Šiuo metu Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis, kuri pažymi Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų. Lietuvos visuomenė skatinama domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra.

„Savanorystės metais“, nes ypatingai vertinamas svarus savanorių indėlis dirbant ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose, rūpinantis vieni kitais, užtikrinant viešąją tvarką, susitelkiant ir prisidedant prie COVID-19 (koronaviruso infekcijos) iššūkio įveikimo, plitimo grėsmės ir pasekmių mažinimo. Savanoriška veikla labai svarbi skatinant Lietuvos pilietinės visuomenės susitelkimą, pilietiškumo ugdymą bei stipresnės ir tvaresnės Lietuvos kūrimą. Savanorystė ugdo atsakomybės jausmą ir turi didelę teigiamą įtaką fizinei ir psichinei sveikatai. Savanoriavimo patirtis lavina asmeninius įgūdžius, skatina socializaciją bei savirealizaciją ir tampa patirtimi bei ateities kapitalu, kurį vėliau visuomenė, ypač jaunimas, gali pritaikyti ir darbo rinkoje. Savanoriška veikla yra svarbi nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veiklos dalis, kuriai skatinti bei palaikyti būtinas ilgalaikis pasitikėjimu grįstas abipusis bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp įvairių institucijų ir įstaigų tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu. 2021 metais sukanka 10 metų, kai priimtas Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas.

„Lietuvos krepšinio šimtmečio metais“, nes 2022 metais siekiama pažymėti Lietuvos krepšinio100-metį irskatinti Lietuvos visuomenę dar labiau domėtis šios sporto šakos istorija.

Krepšinis – populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Krepšinio mokyklos išugdė žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų ir sporto organizatorių, yra daug šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių, o ryškūs Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu yra 18 000 licencijuotų krepšininkų ir beveik 100 000 šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui. 2022 metais Lietuvoje vyks „FIBA Europe“ Generalinė Asamblėja, į kurią atvyks svarbiausi Europos krepšinio vadovai ir geriausi krepšinio žaidėjai iš 50 šalių krepšinio federacijų, spręsti svarbių šios sporto šakos klausimų. Lietuvos krepšinio sostine vadinamas Kaunas, kuriame 1922 metais vyko pirmosios oficialios krepšinio varžybos, 2022 metais taps Europos kultūros sostine. Krepšinis sovietų okupuotoje Lietuvoje turėjo kur kas didesnę reikšmę negu vien sporto varžybos ir kėlė tautos pasipriešinimo dvasią.

„Lietuvos jaunimo metais“, nes 2022 metais Lietuvos jaunimas minės dvi svarbias sukaktis: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmetį ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo penkiasdešimtmetį.

Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalyje ir užsienyje.

„Pranciškaus Skorinos metais“, nes 2022 metais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ – ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė.

Jo veikla itin reikšminga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės filosofijos, istorijos, kultūros, mokslo, politikos, paveldo, raštijos, teisės, švietimo aktualizavimui, šiuolaikinei visuomenei, jos istorinei savimonei ir kultūrinei tapatybei. Pranciškus Skorina yra itin svarbus baltarusių tautai ir jos istorinei savimonei, nacionalinei kultūrai, kolektyvinei tapatybei, teisinei sąmonei, kolektyvinei atminčiai. Išskirtinis Pranciškaus Skorinos vaidmuo yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai, tarpkultūriniams Lietuvos ryšiams, proeuropietiškai kaimynų baltarusių visuomenei, Lietuvos valstybingumo raidai.

„Gyvūnų gerovės metais“, nes atsižvelgdami į tai, kad pastaraisiais metais buvo atskleista ir paviešinta daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškinta nelegalių veisyklų, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose. Šia tema Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, siekia šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.

„Romo Kalantos metais“, nes 2022 metais sukanka 50 metų nuo Romo Kalantos žūties.

Romo Kalantos pasiaukojimas buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių pasipriešinimo sovietinei santvarkai Lietuvoje veiksmus. Minint šiuos metus siekiama pažymėti Romo Kalantos protesto akcijos 50-metį ir skatinti Lietuvos visuomenę domėtis istorine praeitimi.