Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
Designed by:

Naujienos

Gimtojo miesto gatvės

2019 - tieji paskelbti Vietovardžių metais. Gimnazijos bibliotekininkės išanalizavo Kaišiadorių gatvių pavadinimus ir parengė apžvalgą „Kaišiadorių gatvės pavadintos žymių žmonių vardais“. Bibliotekoje parengta literatūros paroda.

 

Gedimino gatvė

Gediminas - pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos. LDK istoriografijoje Gediminas pristatomas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio sūnus. Gimė apie 1275 metus. Mirė 66 metų Vilniuje. Tris kartus buvo vedęs. Turėjo 11 vaikų. Lietuvos didysis kunigaikštis valdė 1316-1341 m. (25 metus). Reikšmingiausi LDK pasiekimai Gedimino valdymo laikotarpiu:

  • Žymiai sustiprėjo LDK karinė galia.
  • LDK iš vidutinio dydžio valstybės tapo viena didesnių Europoje.
  • Vilnius ėmė virsti europinio tipo miestu.

 

Kęstučio gatvė                                                                                                   Kęstutis – Lietuvos didysis kunigaikštis. Gimė 1297 m. Senuosiuose Trakuose, mirė 1382 m. rugpjūčio 15 d. Trakuose. Tėvas Gediminas. Žmona Birutė. Vaikai: Patrikiejus, Butautas, Vytautas, Tautvilas, Vaidotas, Vaišvilas, Žygimantas Kęstutaitis, Ona Danutė, Rimgailė. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė 1345-1382 m. Visą gyvenimą kovojo už Lietuvos laisvę, stiprino valstybės integralumą ir nepriklausomybę, buvo teisingas, atviras, griežtas priešams, gailestingas belaisviams, talentingas ir priešų gerbiamas karo vadas.

 

Algirdo gatvė

Algirdas – Lietuvos didysis kunigaikštis. Gimė 1296 m., mirė 1377 m. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė 1345-1377 m., Vitebsko kunigaikštis (apie 1318-1345). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo, manoma, 7 dukteris ir 12 sūnų, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila, Švitrigaila ir Andrius. Pasižymėjo laimėjęs daug mūšių su rusais ir totoriais. Buvo įžvalgus politikas ir diplomatas. Jo ir Kęstučio valdymo metu LDK buvo tapusi didžiausia Europos valstybe.

 

Birutės gatvė

Birutė (mirė 1382 ar 1383 m. Brastoje) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antroji žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina. Birutė yra kilusi iš Palangos, iš žemaičių bajorų giminės. Jos dėdė iš tėvo pusės buvo žemaičių didžiūnas Vidmantas. 1382 m. rengdamasis kovai su Jogaila, Kęstutis išsiuntė ją į Brastą. Tolesnis jos likimas nežinomas. Istoriniai šaltiniai mini dvi versijas: anot vienos ji buvo Jogailos nužudyta, anot kitos, po Kęstučio mirties dar gyveno ir mirė sava mirtimi. Legenda apie Kęstučio ir Birutės vedybas – vienas iš lietuvių istorinio epo pasakojimų, patekusių į Lietuvos metraščius.

 

Vytauto Didžiojo gatvė

Vytautas Didysis – Lietuvos didysis kunigaikštis. Gimė apie 1350 m.Senuosiuose Trakuose, mirė 1430 m. Naujuosiuose Trakuose. Vyriausias Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus. Dukra Sofija buvo Maskvos didžioji kunigaikštienė. LDK valdė 1392-1430 m. 1421–1423 m. –Vytautas buvo Čekijos karaliumi. Tai didis politikas ir strategas. Pasiekė pergalę prieš Ordiną Žalgirio mūšyje. Iš pagoniškos Lietuva tapo krikščioniška valstybe. Jo valdymo pabaigoje LDK pasiekė didžiausią galybę.

 

Jono Basanavičiaus gatvė

Jonas Basanavičius (1851- 1927) – lietuvių tautinio atgimimo simbolinė figūra, dažnai vadinamas „tautos patriarchu“, vienas laikraščio „Aušra“ steigėjų ir pirmasis redaktorius, mokslininkas, gydytojas. Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo iniciatorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Vertingiausia literatūrinio palikimo dalis yra jo tautosakos rinkiniai.

 

Jono Biliūno gatvė

Jonas Biliūnas (1879-1907) - XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas. Savo kūryba davė pradžią lietuvių lyrinei psichologinei novelei, turėjo poveikį lietuvių prozos raidai. Slapyvardžiai: Jonas Anykštėnas, J. Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nas, Jonas Bežemis, J. Gražys, Jonas Žaltys, Jonelis, Kazys Tauškutis ir kt. Žymiausias kūrinys – apysaka „Liūdna pasaka“.

 

T.Brazio gatvė

T.Brazys (1870-1930) - lietuvių kunigas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikologas, kompozitorius. Palaidotas Kaišiadoryse. Harmonizavo apie 150 lietuvių liaudies dainų, iš kurių populiariausios „Tykiai tykiai Nemunėlis teka“, „Aušt' aušrelė“, „Vai tu, diemed', diemedėli“, išplėtotos liaudies dainos „Tu berželi“, „Vai tu sakai' sakale“, „Vai, gūdžiai barė“ ir kt.

 

Vinco Kudirkos gatvė

Vincas Kudirka (1858-1899) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos himno autorius. 1895–1898 m. sukūrė keturias satyras, kurias išspausdino „Varpe“. Tai „Viršininkai“ (1895 m.), „Lietuvos tilto atsiminimai“ (1896 m.), „Cenzūros klausimas“ (1898 m.) ir „Vilkai“ (1898 m.). Jis yra žymiausias ne tik XIX a. komiškos prozos autorius.

 

Maironio gatvė

Maironis (1862-1932) - kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“ ir daugelį kitų. Žymiausia rinktinė – “Pavasario balsai” (1895 m.) Parašė istorinę draminę trilogiją: „Kęstučio mirtis“ (1921 m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ (1925 m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (1930 m.). Žymiausios poemos - „Nuo Birutės kalno“, „Jaunoji Lietuva“, Raseinių Magdė“ (1909 m.), „Jūratė ir Kastytis“, „Mūsų vargai“ (1920 m.).

 

Viktoro Ruokio gatvė

V.Ruokis (1885-1971) - Lietuvos dirvožemininkas, agrochemikas, Mokslų akademijos narys korespondentas, respublikinės premijos laureatas. Pirmojo Lietuvos dirvožemio žemėlapio (1951) vienas iš autorių. Dvidešimties knygų ir brošiūrų autorius. Svarbiausieji veikalai: “Dirvožemio mokslas”, “Bendroji ir istorinė geologija” ir kiti. Gyveno ir mirė Kaišiadoryse.

 

Žemaitės gatvė

Žemaitė (1845-1921) - lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį. Žymiausi jos kūriniai: “Marti”, “Topylis, “Petras Kurmelis”, “Sučiuptas velnias”, “Sutkai”.

 

Jono Misiūno aikštė

Jonas Misiūnas-Žalias Velnias (19111947 m. Maskvoje) – Lietuvos kariuomenės viršila, Didžiosios Kovos apygardos organizatorius ir vadas. Karo metais dirbo Kaišiadorių geležinkelio stoties budinčiuoju. 1944 m. organizavo Trakų, Ukmergės, Utenos srityse, dalyje Švenčionių, Alytaus krašto teritorijų ginkluotą rezistenciją. Buvo sukurta viena didžiausių ir organizuočiausių Lietuvoje „Didžiosios Kovos apygarda“. Įamžinant J.Misiūno-Žalio Velnio atminimą, 1997 m. kovo 11 d. prie Kaišiadorių geležinkelio stoties pastato iškilmingai atidengta atminimo lenta.

 

 

RENGINIŲ KALENDORIUS

Gruodis 2021
Pr A T K P Š S
4
5
11
12
18
19
24
25
26
30
31

Prisijungti

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 213 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
28
Straipsniai
1317
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
5312327
http://1rxpills.com/