Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija

Paieška

Vertėjas

Lithuanian English French German Italian Russian Spanish
ezenklas
Designed by:

Muziejus

Visuomeninės organizacijos (1921-1937)

XX a. pradžioje visuomeninis gyvenimas daugiausia koncentravosi parapijų rėmuose, propaguojant tikėjimą, tautiškumą, blaivybę, raštingumą. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Kaišiadorių apylinkėse prasidėjo visuomeninio gyvenimo ir organizacijų kūrimosi pakilimas, kuris išlieka ryškiausias per visą mūsų istoriją.

Atsiranda politinių organizacijų skyriai. Daugelyje Kaišiadorių apskrities valsčių didžiausią įtaką įgavo krikščionių demokratų partija. Pavyzdžiui, 1921 m. Kaišiadorių valsčiaus savivaldybėje iš 22 tarybos ir valdybos narių net 17 priklausė krikdemams. Vėliau ėmė stiprėti ir kitų partijų veikla. Nuo 1927 m. tarp jų ėmė dominuoti tautininkai.

Kai kurios organizacijos kūrėsi pagal profesijas. Pavyzdžiui, mokytojai būrėsi dvejose organizacijose. Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininke 1922 m. buvo mokytoja M. Zavistanaitė. 1935 m. įkurta kita švietimiečių organizacija – Lietuvos mokytojų sąjungos Trakų apskrities komitetas, kuriam vadovavo Kaišiadorių gimnazijos direktorius D. Kalvelis. Jis, be to, buvo ir liaudies universiteto dekanu.

Bene gausiausias buvo Lietuvos katalikių moterų draugijos Kaišiadorių skyrius, kuriam vadovavo U. Varnaitė. Pavyzdžiui, vien Kaišiadorių eucharistiniame kongrese 1931 m. dalyvavo virš jų 210 narių. Tame pačiame kongrese dalyvavo ir kitos Kaišiadorių parapijos katalikiškos organizacijos – 200 tretininkų, pavasarininkai, angelaičiai ir t. t. Kaimo katalikiškas jaunimas stojo į pavasarininkų ar anglaičių gretas (pavyzdžiui, 1931 m. Kaišiadorių eucharistiniame kongrese dalyvavo 160 angelaičių ir 180 pavasarininkų vien iš Kaišiadorių parapijos. Miestelių jaunimas dalyvavo ateitininkų veikloje. Pastebėtina, kad visas katalikiškas organizacijas vienijo Katalikų veikimo centrai, kurių skyriai buvo kiekvienoje parapijoje.

Tarp pasauliečių bene aktyviausia buvo šaulių veikla. Kaišiadoryse buvo Lietuvos šaulių sąjungos Trakų rinktinės centras. Rinktinei pradžioje vadovavo Morkūnas, po jo – J. Lozoraitis, J. Rūškys, nuo 1925 iki 1930 m. – leit. R. Sabaliauskas, po jo – kap. J. Balickaitis, kap. P. Ciunis, o nuo 1935 m. – Kaišiadorių karo komendantas pulk. leit. Vladas Žutautas. Rinktinės būriai buvo ne tik kiekviename valsčiuje, bet ir bažnytkaimiuose bei didesniuose kaimuose. 1939 m. šaulių būriai buvo Kaišiadoryse, Darsūniškyje, Gegužinėje, Kruonyje, Žiežmariuose, Žasliuose, Kalviuose, Palomenėje, Paparčiuose, Rumšiškėse, Tarpumiškyje, Krivonyse, Kovaičiuose, Ilgakiemyje, Beištrakiuose... Kaišiadorių apylinkių šaulių ištakos siekė 1919–1920 m., kai vietinių gyventojų sudaryti partizanų būriai gynė savo apylinkes nuo puolančių bolševikų ir lenkų. Šauliai buvo ne tik gerai organizuoti, aktyviai reiškėsi karinio ir ideologinio pasirengimo srityse, taip pat politiniame, sportiniame, kultūriniame gyvenime (turėjo savo sporto komandas, orkestrus, teatrines grupes, chorus...). Į šaulių veiklą įsijungė ir moterys, sudarydamos atskirus moterų šaulių būrius, tačiau jų pasirengimas buvo daugiau susijęs ne su karinėmis treniruotėmis, o medicinine ir kita pagalba. Per dešimtmetį (nuo 1931 m.) šaulių būriai išaugo daugiau negu dvigubai. Pavyzdžiui, Kaišiadoryse nuo 50 iki 121 nario, Žasliuose – nuo 57 iki 142.

Tarp jaunimo organizacijų vieni pirmųjų susikūrė skautai, kurių draugovės jungėsi į Trakų tuntą. 1923 m. Kaišiadorių skautų draugovė pasivadino Mindaugo vardu. Ypač Kaišiadorių skautų veiklą suaktyvino kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas, beveik kasdien išleisdamas jiems įsakymus. Kaišiadoryse įkurta ir antra skautų draugovė, pasivadinusi Trakų pilies vardu. Jie ruošdavo šventes, minėjimus, stovyklas, veikė skautų teatras, muziejus, rinkęs ne tik senienas, bet skautų dirbinius.

1924 m. įkūrus Kaišiadorių vidurinę mokyklą joje susikūrė ateitininkų skyrius. Jau metų pabaigoje mokyklos ateitininkų gretose buvo 50 narių, kuriems vadovavo moksleiviai A. Dudėnas, vėliau – P. Razmukas, F. Dziedulionis, J. Puišys, K. Civanavičius, B. Marmukonis, E. Arbačiauskas ir kt. Ateitininkai turėjo knygynėlį, sporto sekciją, K. Kaveckui pasiūlius įkurtos gamtos mėgėjų ir dainų rinkėjų sekcijos. 1926–1935 m. Kaišiadorių ateitininkai leido savo laikraščius.

Tarp pasaulietinių jaunimo organizacijų aktyvumu pasižymėjo jaunalietuviai. Pirmuoju jų vadovu tapo mokyklų inspektorius I. Karpavičius, o veikloje dalyvavo žymūs to meto Kaišiadorių visuomenės veikėjai – apskrities valdybos nariai Z. Šimašius ir J. Mazūras, vidurinės mokyklos direktorius Butkus, stalių amatų mokyklos direktorius Škėma ir kt.

Kai kurias organizacijas vienijo ne tik ideologiniai motyvai, bet ir bendri praktiniai tikslai. Pavyzdžiui, 1933 m. įkurta Kaišiadorių švietimo draugija, kurios tikslas buvo siekti, kad vidurinė mokykla išaugtų iki gimnazijos. Draugijai priklausė apskrities viršininkas J. Merkys, miškų urėdas P. Malvicas, banko direktorius J. Jakulis ir kiti. Draugijos tikslai išsipildė su kaupu – kasmet po vieną klasę priauganti mokykla 1937 m. mokslo metus pradėjo kaip pilna gimnazija, visoje Lietuvoje pagarsėjusia kaip viena iš aukščiausio lygio visapusiško ugdymo gimnazijų, kurios mokiniai per daugelį dešimtmečių išsaugojo šviesų mokyklos prisiminimą.

Šio stendo rėmuose neįmanoma sutalpinti net trumpiausių aprašymų Vilniaus vadavimo sąjungos, tautininkų partijos, ūkininkų ir kitų verslo sričių organizacijų, ne tik lietuviškų, bet ir gausių žydiškų politinių, švietėjiškų ir sportinių draugijų...

RENGINIŲ KALENDORIUS

Liepa 2018
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Dabar lankosi

Dabar svetainėje 390 svečiai (-ių) ir narių nėra

Skaitliukas

Lankytojai
1027
Straipsniai
982
Nuorodos
3
Straipsnių peržiūrėjimai
7744900
http://1rxpills.com/